turgininkas

tur̃gininkas, -ė smob. (1) BŽ563, DŽ, NdŽ, turginiñkas (-inỹkas; M) (2) KŽ; Rtr 1. E kas turguje pardavinėja, prekybininkas, prekiautojas: Pardavė tur̃gininkai, ką turėjo Pgg. Sukčiai kupčiai turginykai arielką labai trūbija, kaip vandenį LMD(S.Dauk). | Tur̃ginykai (varžytininkai) važiav[o], būlo, Švendubrėn dėl Nemnykščio Rtn. 2. TS1904,2 kas turguje buvęs ar į turgų vyksta: Kas ant turgaus, tas turginiñkas J. Kitą kartą važiavę tur̃gininkai į miestą Dov. Tur̃gininkė pareita Grdm. Pareis turgininkai, dar tebegulėsi, nebūsi nė apsišlavusi I.Simon. Ant kalno Bego paklydo turgininkai LC1887,45. Paršniokštė ir Barbė, o turgininko vis nebuvo rš.